V.Navickas atsistatydino. Kas toliau?

Atvirai pasakius, netikėjau, kad Vilius Navickas savo noru paliks mero postą. Sprendžiant iš jo elgesio, atrodė, kad savo posto laikysis iki pat naujų savivaldos rinkimų.

Na, ką gi, visgi prieškalėdinis stebuklas įvyko. Kas toliau? V.Navicką pakeis Raimundas Alekna, senas konservatorių partijos šulas, buvęs sveikatos apsaugos ministru. Taip sakant, laiko patikrintas, patikimas, „neišsišokantis“, nekeliantis bangų.

Todėl manau, kad ši koalicija išliks iki pat savivaldos rinkimų vasario mėnesį. Vilniečiai nė nepajus, kad kažkas keičiasi savivaldybės dangoraižyje. Kaip deja nepajuto keičiantis savivaldybės tarybos daugumai bei jau antrą kart miesto merui.

Pirmiausia mero postą po 2007 metų savivaldos rinkimų iškovojo Tvarkos ir teisingumo partijos pirmininko pavaduotojas Juozas Imbrasas. Tai teikė vilčių, kad vadžias savo rankose laiko ne Zuoko klano atstovas, ne „Rubikono“ prisijaukintas konservatorius ar socialdemokratas. Deja, esminių pokyčių neįvyko.

Vėliau, persigrupavus tarybos narių pajėgoms, meru išrinktas skandalingai pagarsėjęs konservatorius Vilius Navickas. Lig šiol dar stebiuosi, kaip toks asmuo galėjo iškilti moraliausia save laikančia, krikščioniškas vertybes deklaruojančioje konservatorių partijoje. Gal tik deklaruojančioje?

Kaip jau žinome, Vilniaus mieste sumokamo gyventojų pajamų mokesčio net 60 procentų atitenka kitiems miestams ir tik 40 procentų lieka Vilniaus biudžete. Ironiška, kad tik pačioje šios savivaldybės tarybos kadencijos pabaigoje susirūpinta tokiu svarbiu klausimu, juk miestą slegia milijardo litų skola. Ir tik po to, kai mūsų Darbo partijos Seimo nariai Jonas Pinskus ir Virginija Baltraitienė pateikė įstatymo pataisą, kuri numatė, kad Vilniaus mieste liktų 80 proc. sumokamo gyventojų pajamų mokesčio.

Nesuprantu kodėl matydami tokią skolą miesto biudžete ir jau imdami paskolas valdininkų algoms išmokėti, nė vienas meras nepasinaudojo tokia lengva galimybe papildyti miesto biudžetą pinigais. Kaip žmogus turi mąstyti, jei mieliau skolinasi pinigus už tam tikras palūkanas, nei siekia be jokių palūkanų, be skolų papildyti miesto biudžetą?

Peršasi tik viena išvada – jei būdamas miesto tarybos nariu ar užimdamas pareigas administracijoje tiesiog praleidi tokias akivaizdžias galimybes sutvarkyti miesto biudžetą, tai dirbi ne dėl miesto gerovės, o rūpiniesi tik savo asmenine gerove, ar atstovauji grupuotės asmenų interesus, žinoma, pamindamas miestiečių interesus.

Nuoširdžiai norisi tikėti, kad rinkėjai prieš balsuodami prisimins esamos tarybos „darbelius“ ir priims tinkamą sprendimą.

Aš kviečiu vilniečius balsuoti už Darbo partiją ir mūsų lyderį Viktorą Uspaskich. Mūsų nesieja jokios sąsajos su „Rubikon“ ir panašiomis bendrovėmis, todėl vilniečiai pirmą kartą nepriklausomos Lietuvos istorijoje turi šansą išrinkti į tarybą jiems atstovausiančius žmones.

Ar tikrai mokesčių našta Vilniuje smulkiems verslininkams mažiausia?

Pastaruoju metu labai garsiai nuskambėjo žinia, neva Vilniaus miesto savivaldybė daugiausia sumažino mokesčių naštą smulkiems ir vidutiniams verslininkams, nes net perpus atpigino verslo liudijimus.

Nors iš tikrųjų šis mokestis sumažintas perpus, tačiau toks skambus pasakymas labiau panašus į savireklamą. Tuo lengva įsitikinti, jei palygini kiek verslininkai mokės už verslo liudijimą Vilniuje ir kituose miestuose.

Štai Kaune populiariausioms veikloms verslo liudijimai sumažinti nuo 1440 litų iki 120 litų, taip pat nustatytos 50 proc. siekiančios lengvatos įvairioms socialiai remtinoms grupėms. Klaipėdoje taip pat iki minimalios – 120 litų sumos mokestis sumažintas trečdaliui veiklų.

Vilniuje verslo liudijimui įsigyti net ir sumažinus mokestį perpus potencialiems verslininkams teks pakloti 720 litų, neįgaliesiems taikoma 20 proc. nuolaida.

Lietuvos Respublikos įstatymuose numatyta, kad minimalus verslo liudijimo mokestis gali būti 120 litų. Šia nuostata pasinaudojo didžiausių po Vilniaus miestų savivaldybių tarybos – Kauno ir Klaipėdos.

Vilniuje rinka yra didžiausia, todėl net jei ir žiūrint iš savivaldybės pozicijos, stengiantis surinkti daugiau pinigų į biudžetą, reikia padėti žmonėms patiems kurti savo verslą, išlaikyti save. Tokiu būdu bent jau sudarytume galimybę žmonėms stengtis patiems save išlaikyti, o ne gyventi iš pašalpų.

Smulkiam verslininkui, ypač šiuo ekonominiu periodu tikrai lengviau rasti 120 litų, nei visus 720.

Ar Vilniaus miesto savivaldybės taryba pasielgė protingiau už kolegas iš Kauno ir Klaipėdos? Abejotina.

Vilniuje sieksime mero kėdės

Šį sekmadienį dalyvavau Darbo partijos Vilniaus miesto skyriaus visuotiniame narių susirinkime. Buvo smagu susitikti su daugybe bendraminčių, padiskutuoti, priimti skyriui svarbius sprendimus.

Esminis klausimas, ties kuriuo daugiausia diskutavome – pasiruošimas artėjantiems savivaldos rinkimams, vyksiantiems vasario 27–ą dieną.

Mūsų skyrius jau turi sudaręs kandidatų į Vilniaus savivaldybės tarybą sąrašą. Kaip jau įprasta mūsų partijai, jame yra jaunų, universitete studijuojančių aktyvių Vilniaus studentų bendruomenės narių, taip pat didelę patirtį turinčių specialistų, ekonomistų, pedagogų, verslininkų, politikų.

Džiugu, kad visuotinio susirinkimo dalyviai patikėjo ir man teisę būti šio kandidatų į savivaldybės tarybą sąrašo nariu.

Kaip ir dera, sąrašo pirmojoje vietoje bus Viktoras Uspaskich.

Susirinkimo metu įdomią diskusiją apie dabartinę ekonominę padėtį šalyje užvedė partijos pirmininkas Viktoras Uspaskich. Tai žmogus, kuris nuolat turi originalių idėjų kaip spręsti visuomenėje kylančias problemas.

Kalbėdamas apie rinkimus Vilniaus mieste, Viktoras Uspaskich pabrėžė, kad yra pasiruošęs atsisakyti Europos parlamento nario mandato, jei jam bus patikėta užimti Vilniaus mero postą.

Mano nuomone, tai yra labai logiškas sprendimas, nes tokio rango politikui, kaip Viktoras Uspaskich būti tik tarybos nariu ar užimti žemesnį nei mero postą būtų nesolidu. Be to Vilniuje, kaip rodo istorija, dažniausiai susiklosto tokia situacija, kad partijos suburia koalicijas, kurių nariai daugiau pešasi tarpusavyje, nei priima reikalingus sprendimus.

Viktoras Uspaskich, komentuodamas atliktus sociologinius tyrimus Vilniaus mieste, džiaugėsi, kad Darbo partijos rinkėjai yra patys lojaliausi, t.y. jie per kiekvienus rinkimus balsuoja už Darbo partiją. Pagal šį rodiklį mūsų partijos rinkėjai aplenkė visų kitų partijų rinkėjus.

Mes esame ta partija, kuri siekia laimėti Vilniaus miesto tarybos narių mandatus tam, kad galėtų dirbti miestui, jo gyventojams, atstovauti Vilniaus bendruomenių interesus. Siekiame kuo glaudesnio dialogo tarp savivaldybės ir miesto gyventojų.

Manau, kad kito varianto ir nėra, tik bendravimas su gyventojais, jų išklausymas, jų problemų žinojimas ir jų interesų atstovavimas savivaldybėje yra tikroji miesto tarybos, savivaldybės vadovų darbo esmė.

Esu įsitikinęs, kad mes būsime pirmoji partija Vilniaus savivaldybės tarybų istorijoje, kuri dirbs kaip tikra politinė partija – atstovaus rinkėjų interesus.

Būsimosios Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nariams teks dirbti „pasiraitojus rankoves“, vien ką reiškia milijardinė miesto biudžeto skola. Belieka palinkėti vilniečiams per rinkimus balsuoti atsakingai.

Misija (ne)įmanoma: grąžinti Vilniui didesnę mokesčių dalį

Dalyvavau Vilniaus savivaldybės surengtoje spaudos konferencijoje, kurioje meras Vilius Navickas, administracijos direktorius Vytautas Milėnas bei vicemeras  Romas Adomavičius pristatė žiniasklaidai savivaldybės siekį grąžinti į Vilniaus miesto biudžetą didesnę dalį mokesčių.

Savivaldybės atstovai spaudos konferencijoje teigė, kad Finansų ministerijai paruošė raštą, kuriame siūlo Vilniaus miesto biudžete palikti ne mažiau kaip 40 procentų šiame mieste surinkto gyventojų pajamų mokesčio, arba padidinti iki 80 procentų Vilniaus miestui tenkančią gyventojų pajamų dalį 2011 m. biudžete.

Šiuo metu, kaip žinia, sostinėje lieka 40 proc. čia surenkamo gyventojų pajamų mokesčio, o 60 proc. atitenka kitoms savivaldybėms.

Toks siekis yra sveikintinas ir jam pritariu taip sakant „visom keturiom“, tik savivaldybė ilgokai miegojo ir ši idėja yra visai ne jos. Pirmiausia idėją, kad Vilniui turi atitekti didesnė dalis šiame mieste surinkto gyventojų pajamų mokesčio iškėlė Darbo partija, tiksliau jos Vilniaus miesto skyriaus pirmininkas Jonas Pinskus. Jos atstovai Seime pateikė pasiūlymą, kuriuo buvo numatoma, kad gyventojų pajamų mokesčio dalis, skiriama Vilniaus miesto savivaldybės biudžetui, būtų padidinta nuo 40 proc. iki 80 proc.

Deja, šiai tikrai Vilniui naudingai idėjai nebuvo pritarta, nors Vilniuje ir Seime valdančiosiose koalicijose dalyvauja ir pagrindinius aukščiausius postus užima konservatoriai. Būtų suprantama ir logiška, jei Seimo konservatoriai būtų pagelbėję savo kolegoms Vilniaus savivaldybėje gaivinti bankrutuojančio miesto biudžetą ir pritarę šiam darbiečių pasiūlymui.

Gaila, kad nugalėjo siauri partiniai interesai ir pasiūlymui buvo nepritarta vien todėl, kad jį pateikė „ne tie“.

Mano manymu, miestui tikrai yra sunku subalansuoti biudžetą ir turint omenyje, kad imamos paskolos mokėti pašalpoms ir savivaldybės darbuotojų atlyginimams, subalansuoti jį bus dar sunkiau, nes reikės atiduoti ne tik paskolas, bet ir palūkanas. Be to skolintų pinigų naudojimas pašalpoms ir atlyginimams, kaip žinia, nesukuria pridėtinės vertės ir nesudaro galimybių lengviau grąžinti skolą.

Darbo partijos pasiūlyta priemonė surinkti į miesto biudžetą daugiau lėšų yra viena realiausių ir drįstu teigti teisingiausių priemonių, nes šie pinigai sukuriami būtent Vilniuje.

Be to Vilnius yra skriaudžiamas šiuo aspektu – Kaune lieka 94 proc. šiame mieste surinkto gyventojų pajamų mokesčio, Klaipėdoje – 86 proc., Panevėžyje ir Šiauliuose – 100 proc.

Nesuprantama, kodėl konservatorių valdoma savivaldybė kreipiasi į Finansų ministeriją, užuot kalbėjusi su savo atstovais Seime, kurie ir priimtų reikiamas įstatymų pataisas.

Praėjusios Kirkilo Vyriausybės laikais buvo įprasta, kad opozicijos pasiūlymai būdavo atmetami, o po pusmečio tokie pat pateikiami balsavimui jau kaip daugumos atstovų siūlymai. Jei jau šios daugumos Seimo nariai nežino kaip gelbėti didžiausios savivaldybės biudžetą, tai lai kopijuoja Darbo partijos idėjas. Nors tai ir nesąžininga, tačiau bent jau tokiu būdu miestas išsigelbės nuo bankroto.

Lietuva pagal „Doing Business“ vertinimą šoktelėjo trimis pozicijomis aukštyn

Pasaulio banko tarptautinio tyrimo „Doing Business“ vertinimu, Lietuvai per metus pavyko pagerinti verslo sąlygas šalyje: šiandien paskelbtame „Doing Business“ tyrime Lietuva šoktelėjo 3 pozicijomis aukščiau ir dabar užima 23 vietą tarp 183 valstybių.

Pasaulio bankas užfiksavo, kad per pastaruosius metus Lietuva iš visų tyrime dalyvavusių valstybių įvykdė daugiausia – 5 – su verslo sąlygomis susijusias reformas. Ypač didelę pažangą Lietuva pasiekė Ūkio ministerijos administruojamoje verslo pradžios srityje: čia pasistūmėta net 12 pozicijų aukštyn – iš 99 į 87 vietą.

Ar savivaldybės šilumos ūkį valdys geriau?

Ukmergės savivaldybei teisme bylinėjantis dėl vienašališkai nutrauktos šilumos ūkio modernizavimo ir renovacijos sutarties  su UAB „Energijos taupymo centras“ ir UAB „Miesto energija, panašiai ketina elgtis ir Prienų rajono savivaldybė.

Deja, tenka pripažinti, kad centralizuotai tiekiamos šilumos tiekėjai savivaldybėse naudojasi savo mopolininko pozicija. Daug kartų žiniasklaidoje buvo paviešinta atvejų, kai  už paslaugą nemokančius gyventojus sumokėdavo kaimynai, nes tiesiog skola būdavo padalinama ant sąžiningai už paslaugą mokančių gyventojų.

Ką politikoje gali nepartiniai?

Arėjant rinkimams į savivaldą girdime, kad juose ketina dalyvauti įvairūs neva ryšių su partijomis neturintys asmenys ir organizacijos. Prezidentei pagrūmojus, Seimas visgi priėmė Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo pataisas, atvėrusias kelią savivaldos rinkimuose dalyvauti nepartiniams, nepriklausomiems kandidatams.

Iš vienos pusės tai yra puiki idėja, nes žmonės galės rinkti atstovus “iš savo kiemo”, savo draugus ir kaimynus, senus pažįstamus ir panašiai. Tuo ši idėja ir patraukli, nes akivaizdu, kad renkami net ir vietiniai politikai yra atitolę nuo žmonių, jie kažkur „ten“, aukštai spręndžia problemas ir dažniau savo nei rinkėjų, tik per šventes ir kitomis progomis nusileidžia ant žemės, o rinkėjas visada vaikšto žeme.

Sostinės darbiečius į savivaldybių tarybų rinkimus ves V. Uspaskich

Savaitgalį vykusiame Darbo partijos tarybos posėdyje vienbalsiai buvo pritarta tam, kad artėjančiuose savivaldybių tarybų rinkimuose partijos sąrašo lyderiu Vilniuje būtų Darbo partijos pirmininkas, Europos parlamento narys Viktoras Uspaskich.

„Dėl dabartinės Vilniaus valdžios kompetencijos stokos šiandien Vilniuje yra daug problemų. Darbo partijos pozicijos sostinėje yra kaip niekada stiprios. Neabejoju, kad man tapus meru sostinė taps daug gražesnė, patrauklesnė ir sostinės svečiams, ir gyventojams, ir užsienio investuotojams. Atvirai pasakius, šiuo metu į Vilnių gėda atvažiuoti — dauguma Lietuvos miestų yra geriau sutvarkyti, nei sostinė“, — kalbėjo Darbo partijos pirmininkas.

Visuomenės šaknys – šeima ir mokykla

Kiekvieną rytą išleisdami savo vaikus į mokyklą tikimės, kad mokykloje jie jaučiasi saugiai, kad čia yra mokymuisi tinkama, draugiška aplinka, kad mokytojai visada nuoširdžiai stengiasi padėti mūsų vaikui pažinti pasaulį.

Kuo remiasi šitas mūsų tikėjimas? O gi, taip tiesiai šviesiai pasakius, paprastu žmogum, kuris pertraukų tarp pamokų metu prižiūri tvarką mokyklos koridoriuose, pamokos metu turi dėti daug pastangų siekdamas tinkamai paaiškinti savo mokomą dalyką mokiniams, dirbti užklasinį darbą su savo auklėjamosios klasės mokiniais, aiškintis kiekvieno jo prasto mokymosi priežastis, kurios dažnai beveik pavirsta jo šeimos problemų aiškinimusi ir kiekvieną dieną ruoštis sekančios dienos pamokom.

Darbo partijos nariai rinkosi į šventinį tarybos posėdį

Šį šeštadienį dalyvavau Darbo partijos tarybos posėdyje. Buvo malonu susitikti su kitų Lietuvos miestų bendraminčiais, pasidalinti idėjomis ir aptarti ateities planus.

Tarybos metu aptarėme Darbo partijos rinkimų į savivaldos programos gaires. Sutarėme, kad kiekvieno skyriaus žmonės geriausiai žino savo regiono problemas, todėl konkrečias rinkimines programas ir tikslus sudarys patys skyriai. Mano supratimu, tai labai teisingas Darbo partijos tarybos sprendimas.