Populiacija didėja visur, bet ne Europoje?

Pastaruoju metu visi tik ir kalba apie būtinybę stabdyti emigraciją, kai kurių politikų pareiškimai dar „garsesni“ – reikia grąžinti į Lietuvą ją palikusius.
Nekomentuosiu kol kas ką manau apie tai, tačiau noriu atkeipti dėmesį į du straipsnius, kuriuose kalbama apie tai, kad beveik visoje Europoje pastebima populiacijos mažėjimo tendencija, taigi net ir be didelės emigracijos turėsime problemų.
Pasak Berlyno populiacijos ir vystymosi instituto mokslininkų, jeigu nevyktų imigracija, Europos Sąjungos (ES) gyventojų iki 2050 metų sumažėtų maždaug 52 mln. – Bendrijoje tada iš viso gyventų apie 447 mln. žmonių.
Skaitykite daugiau: http://www.15min.lt/naujiena/laisvalaikis/ivairenybes/kai-kuriuose-europos-regionuose-gali-nelikti-gyventoju-61-3689#ixzz1k7CKss9M
Kitame straipsnyje dar įdomiau – Vokietijos banko duomenimis, net jei priskaičiuotume nerealiai aukštą imigrantų skaičių – apie 250 tūkst. kasmet, Vokietijos gyventojų iki 2100 metų vis tiek sumažėtų  penkiasdešimčia milijonų. Skaitykite daugiau: http://www.mokslai.lt/referatai/rasinys/gimstamumo-skirtumai-pasaulyje-puslapis2.html

Šįkart tiek, bėgu mokintis kinų kalbos

Pusė Seimo narių vilniečių balsavo prieš GPM sostinėje didinimą

Lietuvos Seimas šiandien atmetė pasiūlymą Vilniui liekančią sumokėto gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį padidinti nuo 40 iki 45 procentų. Tokie Seimo valdančiųjų veiksmai toliau trukdo Vilniui grąžinti skolas, iš kurių beveik 500 mln. litų atsirado per pastaruosius ketverius metus, kai Vyriausybei vadovauja Andrius Kubilius, o Vilnių valdė jo bendrapartiečiai. Per šį laiką 4 kartus padidėjo ir valstybės skola.

„Vien per pastaruosius dvejus metus socialines pašalpas gaunančių asmenų skaičius Vilniuje padidėjo daugiau nei 10 kartų nuo 4313 (2008 metais) iki 45051 (2010 metais). Iš viso Vilniuje šiuo metu įvairiausias socialines išmokas ir finansinę paramą gauna beveik 100 tūkstančių vilniečių, kai dar 2008 metais tokių buvo tik 18 tūkstančių. Akivaizdu, kad dar nebuvo tokios valdžios, kuri taip nemylėtų Lietuvos sostinės. Nepaisant aiškiai ir objektyviai pateiktų ekspertų, bankų, finansų ministerijos ir sostinės atstovų pateikiamų argumentų didinti Vilniui skiriamą GPM, Seimas nusprendė toliau trukdyti grąžinti konservatorių sukauptas sostinės skolas“, – sako A.Zuokas.

Seime yra apie 60 narių, deklaravusių gyvenamąją vietą Vilniuje, 26 iš jų – yra Seimo nariai vilniečiai, balsavę prieš didesnio GPM skyrimą arba susilaikę – dėl ko sprendimas nebuvo priimtas: M.Adomėnas, A.Kubilius, A.Melianas, P.Saudargas, R.Žilinskas, taip pat buvę Vilniaus tarybos nariai V.Bogušis, E.Klumbys, J.Razma, S.Šedbaras. Balsuodami susilaikė V.Aleknaitė Abramikienė, V.Anušauskas, A.Ažubalis, V.Babilius, V.Bacevičius, D.Bekintienė, A.Čaplikas, J.Dautartas, I.Degutienė, V.Galvonas, K.Glaveckas, M.Mackevič, K.Masiulis, G.Navaitis, G.Steponavičius, A.Stirblytė, E.Tamašauskas.

Snoro indėlininkams “nuraminti”

Tuo metu kai aukščiausius šalies valdymo postus užimantys žmonės ramina “Snoro” indėlininkus, kad jų indėliai saugūs, nes apdrausti, norėčiau tik pateikti du skaičius:
1. Indėlių suma “Snoro” banke yra apie 6 mlrd.Lt
2. Indėlių draudimo fondo dydis 2011 metų rugsėjo 30 d. buvo 1.668,41 mln. Litų

Šiek tiek trūksta, jei išties reikėtų kompensuot nors trečdalį indėlių.

Nežinau ar labai jau saugiai jausčiausi būdamas šio banko indėlininku, nebent duomenis apie 6 mlrd. jau pasenę ir “savi” jau savo indėlius paskutinę dieną atsiėmė. Juk nebūtų nieko keisto, ar ne?

ES viršūnės nurašys pusę Graikijos skolos

ES viršūnės pasiekė susitarimą su privačiais Graikijos kreditoriais dėl 50% jos skolos jiems nurašymo. Tai sudaro nei daug, nei mažai – apie 100 mlrd. eurų.
Primenu, kad šiuo metu bendra Graikijos skola privatiems bei nacionaliniams investuotojams sudaro apie 350 mlrd. eurų.
Prancūzijos prezidento N.Sarkozy manymu, šios priemonės leis Graikijai iki 2020 metų sumažinti valsybėds skolą iki 120% nuo BVP.

Graikijos vyriausybės pastangos pastatyti ant kojų luošą šalies ekonomiką yra nesėkmingos, neefektyvios priemonės krizei įveikti kompensuoja paramą gaunamą iš tarptautinių kreditorių

Mano manymu, vienokia ar kitokia forma šią dovanėlę Graikijai apmokėsime mes visi. 100 mrld. paramą reikėtų vertinti tik kaip bandymą suvaldyti paniką tarptautinėje arenoje, kas beje labai svarbu, tačiau jei šalys nenustos gyventi “ne pagal kišenę”, nemokumo problema nedings, o tik nutols.

„Kedofilai, pirmyn!“, arba „Gazpromui“ reikia priedangos pirmalaikiams Seimo rinkimams

Giedrė Gorienė

paskelbta iš http://www.komentaras.lt/

Lietuvos generaliniam prokurorui išvykus į komandiruotę užsienyje, Generalinės prokuratūros ONKT departamento prokuroras Redas Savickas, kuris prokuratūros kuluaruose vadinamas „visišku Kliunkos žmogumi“, nutraukė ikiteisminį tyrimą dėl teisėjo Jono Furmanavičiaus ir L.Stankūnaitės sesers nužudymo, kadangi Drąsius Kedys, kuris buvo įtariamas šiomis žmogžudystėmis, yra miręs. Prokuroras Redas Savickas nustatė, kad yra neginčijamų įrodymų, jog Drąsius Kedys dalyvavo šiose žudynėse.

Ką tai reiškia? Ir kodėl toks pareiškimas – dabar? Juk Drąsius Kedys mirė daugiau nei prieš metus, o ir Algimantas Kliunka, tuomet dar Generalinės prokuratūros ONKT departamento vyr.prokuroras, savo garsiojoje drebančių rankų spaudos konferencijoje be jokio teismo nuteisė Drąsių Kedį – paskelbė žudiku jau tada? Be to, visuomenei ir žiniasklaidai buvo pranešta, kad Kauno žudynių byloje visi taškai ant „i“ bus sudėti dar iki naujų metų. Bet – apie tai, kad Drąsius Kedys „dalyvavo žudynėse“, prokurorai oficialiai prabilo tik dabar. Taigi, logiškas klausimas: kodėl?

Jungiasi Darbo partija ir Naujoji sąjunga

Naujoji Sąjunga ir Darbo partija nusprendė jungtis, šeštadienį patvirtino šių dviejų partijų lyderiai. “Priėmėme sprendimą jungti jėgas”, – per vykusią spaudos konferenciją kalbėjo Naujosios sąjungos pirmininkas Artūras Paulauskas.

„Noriu pasveikinti Artūrą ir Naująją Sąjungą su brandžiu sprendimu, nes tai yra sprendimas reikalingas, laiku padarytas”, – tvirtino Darbo partijos lyderis Viktoras Uspaskichas.

“Darbiečiai” Seime turi dešimt atstovų, socialliberalai – vieną. Per vasario pabaigoje vykusios savivaldos rinkimus Darbo partija iškovojo 165 mandatus, Naujoji sąjunga – 52.

Savivaldybės įmonė siekia pelno, naikindama gyvūnus?

Prieš pat Naujuosius metus susitikau su „SOS gyvūnai” savanore Goda. Kadangi nuolat užsuku į šiai viešajai įmonei priklausančią gyvūnų pievelę „Oze” ir matau, kaip nuoširdžiai rūpinamasi čia paliktais beglobiais gyvūnais, kilo mintis padėti jiems, vykdant savo veiklą.

Prisipažinsiu, likau kiek nustebintas. Dažniausiai susitikęs su įvairių Vilniaus organizacijų atstovais, girdžiu, kaip jiems nesiseka, kaip savivaldybė ignoruoja juos ir panašiai. O štai organizacijos „SOS gyvūnai“ savanorė sako, kad „SOS gyvūnų” veikla pakankamai sėkminga.

Man, kaip kandidatui į Vilniaus miesto savivaldybės tarybą, labiausiai rūpi, kaip savivaldybė rūpinasi beglobiais gyvūnais. Jau buvau bepradedąs džiaugtis, kad suradau pirmą organizaciją, kuri rūpi Vilniaus savivaldybei! Ir suklydau, nes „SOS gyvūnai” išsilaiko vien iš geros valios žmonių paaukotų pinigų.

Pasirodo, savivaldybė visiškai neremia „SOS gyvūnų” veiklos, nes turi savo “uabą” – „Grindą”.

Negaliu patikėti savo ausimis ir tuo, ką sako „SOS gyvūnų“ savanorė: „SOS gyvūnai“ gelbėja, atima iš „Grindos“ beglobius gyvūnus, kuriuos jau ketinta utilizuoti!“ Savanorė papasakojo, kad išgelbėta daug šunų ir kačių, kuriems vėliau buvo surasti nauji šeimininkai. Jos nuomone, “Grinda” turėtų utilizuoti tik jau visiškai neišgydomus gyvūnus.

Pasidomėjau, kas gi ta „baisioji” „Grinda”. UAB „Grinda” 100 procentų įmonės akcijų priklauso Vilniaus miesto savivaldybei.  Bendrovės interneto svetainėje nurodyta, jog jos veiklos tikslas – pelno siekimas, derinant bendrovės akcininkų ir darbuotojų interesus. „Grinda” valo miesto gatves žiemą ir vasarą, kurių pagrindinis užsakovas ir finansuotojas –  Vilniaus miesto savivaldybė (tai jau atskira tema, verta dėmesio, nes šios paslaugos Vilniuje vienos brangiausių Lietuvoje), atlieka avarijos likvidavimo gatvėse ar avarinės vietos lokalizavimo darbus. Bendrovė taip pat yra atsakinga už Vilniaus miesto lietaus nuotakyno inžinerinių tinklų plėtrą, eksploataciją, remontą, renovaciją ir priežiūrą.

Ką reiškia pelno siekimas, kai kalbame apie beglobių gyvūnų priežiūrą? „SOS gyvūnai” savanorė neatmeta galimybės, jog už kiekvieną utilizuotą gyvūną „Grinda” gauna papildomą finansavimą.

Kaip ir visada, savivaldybei priklausančių bendrovių administracijos darbuotojų atlyginimai, taip sakant, „nekriziniai“: „Grindos” direktoriaus atlygininimas – 9758 litai, technikos direktoriaus – 8825, direktoriaus pavaduotojo – 7785, direktoriaus pavaduotojo reorganizavimui ir personalui – 8076, miesto tvarkymo darbų vadovo – 6045. Iš viso „Grindoje“ dirba 266 darbuotojai, per mėnesį jų algoms išmokama 176 908 litai.

„Matant, kokias algas iš savivaldybės biudžeto gauna „Grindos“ administracija, jas bent šiek tiek sumažinus, manau, tikrai įmanoma rasti pinigų įstaigai, išsaugančiai beglobių gyvūnų gyvybes ir randančiai jiems naujus šeimininkus,.

Prezidentūra – viešasis tualetas?

Apie vietą į kurią ir karaliai, ir paprasti mirtingieji eina pėsti, dažnai vengiama kalbėti. O be reikalo. Štai sostinėje turime akivaizdžią viešųjų tualetų problemą. Būtų juokinga, jei nebūtų graudu. Kaip dažnai tenka išgirsti, kad nuo tualeto nerandančių piliečių vėl nukentėjo Prezidentūros siena… Besišlapinančius piliečius vis užfiksuoja senamiestyje esančios vaizdo stebėjimo kameros. Tuo tarpu sulaikytieji šį nusižengimą aiškina paprastai – prispyrė gamta, tačiau tualeto šalia nebuvo.

Žiniasklaidoje periodiškai mirga ta pati naujiena tik tautybė skiriasi. Lenkai, britai, norvegas, olandas, ispanas, suomis, švedas… Sostinės policininkai jau net juokauja, jog reiktų sudaryti sąrašą, kokių pasaulio valstybių piliečiai dar nėra šioje vietoje šlapinęsi. Prezidentūros pastatas ir jį juosianti tvora nuo neblaivių užsieniečių nukenčia beveik kas mėnesį. Tualeto neradę neblaivūs sostinės svečiai, savo gamtinius reikalus atlieka, tarsi, nuošalioje vietoje, o sulaikyti aiškina net neįsivaizdavę, kad tai buvo Prezidentūros pastatas.

Dar 2008 m. Vilniaus miesto savivaldybės sprendimu Vilniaus miesto turizmo plėtros strategijoje 2008-2010 m. buvo konstatuota, kad viešųjų tualetų būklė Vilniaus mieste yra bloga. Buvo nurodoma, kad jaučiamas viešųjų tualetų trūkumas, o esantys miesto centre ir senamiestyje, gadina miesto įvaizdį. Nuspręsta, kad būtų tikslinga įrengti papildomus viešuosius tualetus pasitelkiant privačias kompanijas. Taip pat turėtų būti vykdomi viešųjų tualetų remonto darbai, nuolat vykdoma jų priežiūra bei apsauga. Tačiau kaip čia išeina, sprendimai priimami, tačiau problema išlieka…

Atsižvelgiant į faktus, šiuo metu mieste veikia 11 kanalizuotų viešųjų tualetų, priklausančių Savivaldybei, iš kurių – 5 apmokestinti: Bazilijonų, B. Radvilaitės gatvėse, Lukiškių aikštėje, Vokiečių g., Konstitucijos pr., likusieji – Brolių, Maironio, Olandų, Pamėnkalnio, Kauno, M.K. Čiurlionio gatvėse – nemokami. Bazilijonų, B. Radvilaitės, Brolių, M. K. Čiurlionio gatvėse esantys kanalizuoti viešieji tualetai paskutinį kartą buvo remontuoti prieš gerą dešimtmetį. Konstitucijos prospekte esantis viešasis tualetas naujai įrengtas prieš penkerius metus, o Sereikiškių parke esančiame tualete kapitalinis remontas buvo atliktas prieš septynerius metus. Ankstesniais metais buvo atliekami tik smulkūs remontai, dažniausiai tik užtikrinantys tualetų funkcionavimą – vandens nuleidimo mechanizmų keitimas, apšvietimo lempų lizdų remontas, šilto vandens boilerių remontas bei kitas įvairios įrangos remontas ar pakeitimas. Nekanalizuoti nemokami lauko tualetai yra Valakupių, Salotės, Žirmūnų, Žaliųjų ežerų paplūdimiuose, Vingio, Kalnų parkuose. Taip pat nemokami viešieji tualetai yra didžiuosiuose prekybos centruose, degalinėse, geležinkelio stotyje. Sostinėje yra įrengti nemokami biotualetai beveik visose Vilniaus seniūnijose – autobusų apsisukimo vietose. Tokių tualetų yra apie 40.

Kitose Europos šalyse taip pat aktualus viešųjų tualetų klausimas. Tačiau mūsų kaimyninėse šalyse užsienio piliečiai nėra taip dažnai reklamuojami besišlapindami ant vieno iš garbingiausio ir reprezentatyviausio šalies pastato. Nors pavyzdžiui, Rygoje taip pat susiduriama su panašia problema, tik čia neblaivūs svečiai pamėgo Laisvės statulą. Tačiau šalis stengiasi skirti pakankamą dėmesį WC problemai spręsti ir jų žiniasklaidoje tokių „gamtinių įvykių“ paviešinimo faktai reti.

Taigi gal jau laikas kažkur netoli prezidentūros įrengti tualetus? Kiek dar galime save ir užsienio svečius daryti pajuokos objektais? Juk tualeto neradę neblaivūs sostinės svečiai, savo gamtinius reikalus atlieka, kaip jiems atrodo, atokioje vietoje, o prigriebti aiškina net neįsivaizdavę ant kokio pastato paliko savo „autografą“. Kodėl nesugebame savivaldos biudžete rasti keliolikos tūkstančių litų įrengti ir išlaikyti viešąjį tualetą, kad „nebereklamuotume“ Prezidentūros pastato ir užsienio piliečių. Žmonės juk teisūs, jei prispiria, kur dėtis?

Apšerkšnijusi troleibusų vairuotojų šypsena

Kai prieš Naujuosius ėjau susitikti su savivaldybės bendrovės “Vilniaus troleibusai” profesinės sąjungos pirmininke Danuta Mackevičiene, buvau tikras, kad išgirsiu standartinius nusiskundimus apie mažas algas ir ilgas darbo valandas. Bet, pasirodo, tai tik viena medalio pusė – gražesnioji. Kur kas labiau nustebino išgirsti faktai apie troleibusų vairuotojus, kurie turi dirbti nešildomose kabinose, apie neatlygintinai primestas kontrolierių funkcijas, ir svarbiausia, 56 mil. litų Vilniaus savivaldybės skolą bendrovei, kurios stebėtojų taryba yra sudaryta iš vilniečių išrinktų savivaldybės tarybos narių.

Sostinės gyventojai jau senokai pripratę prie apverktinos viešojo transporto būklės, mažėjančių maršrutų ir trumpėjančių jo darbo valandų. Tačiau pakeiksnoję  vienų durų įsėdimo politiką vilniečiai nesusimąsto, kad, pavyzdžiui, troleibusų vairuotojai patys yra išnaudojami šios tvarkos kūrėjų. Vairuotojai, kurie vieną dieną tapo ir kontrolieriais gauna tą patį atlyginimą, nors priedai buvo pažadėti paties vicemero Romo Adomavičiaus.

Bet kam tai įdomu, juk kalbame apie paprastus troleibusų vairuotojus ir jų varganas algeles. Gal jums smalsu, kiek gauna savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ vadovybė? Paanalizuokime: direktorius, direktoriaus pavaduotojai, ir vyr. finansininkas gauna po 9360,76 Lt mėnesinį atlyginimą, skyrių viršininkai – 4800,07 Lt, skyrių viršininkų pavaduotojai, vyr. finansininko pavaduotoja – 3430,40 Litų. Todėl kiekvieną kartą kai turite nusiskundimų troleibusų kokybe, maršrutais ar bilietėlių kaina, prisiminkite, kad jūsų susisekimo problemas spendžia gerai apmokami ir „genialūs“ vadybininkai ir finansų specialistai.

Neveltui kilo noras paanalizuoti ką genialaus nuveikė įmonė „Susisiekimo paslaugos“. Pasirodo, tai šios įmonės užsakymu šalia stotelių buvo sumontuoti elektroniniai ekranai, turėję rodyti už kiek laiko atvyks autobusas ar troleibusas, o pačiame viešajame transporte jau senokai įrengti ir vis dar neveikiantys elektroninio bilieto žymekliai. Vis dar nesuprantate, kam buvo įrengti elektroniniai popierinių bilietų žymekliai, jeigu planuota pereiti prie elektroninių bilietų sistemos? Nesuprantu ir aš. Bet, kad akivaizdžiai švaistomi mokesčių mokėtojų pinigai aišku ir pirmokui.

Profesinės sąjungos pirmininkės D. Mackevičienės manymu, bendrovė „Vilniaus troleibusai“ gali dirbti ir be savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ perimdama jos vykdomas funkcijas. Matant tokį „Susisiekimo paslaugų“ išlaidavimą, savivaldybės politikai turėtų priimti sprendimus, kurie padėtų sutaupyti ir atsisakyti šios įmonės paslaugų. Tik ar kam rūpi šiais laikais protingi patarimai ir taupymas!? Raginimas susiveržti diržus Lietuvoje jau seniai tapo beverčiu lozungu, kuriuo nuo pradžių netikėjo jo atradėjai. Tie, kurie vieną dieną skelbė krizės pabaigą, o kitą, nedidino pensijų nes pasirodo, kad ji nesibaigė.

Iš profesinės sąjungos atstovų buvo įdomu buvo išgirsti, kad su „Vilniaus troleibusų“ stebėtojų tarybai troleibusų vairuotojų problemos nerūpi. Profesinė sąjunga vis dar negauna gruodžio 8 d. susitikimo su R.Adomavičiumi protokolo, kuriame būtų  raštiškai patvirtintas vicemero pažadas mokėti priedus už papildomą darbą. Pažadai taip ir liko pažadais ir taip prieš kiekvienus rinkimus.

Džiaugiuosi, kad turėjau galimybę tiesiai iš profesinės sąjungos išgirsti apie esamas problemas. Tik liūdna, kad tenka sutikti su D.Mackevičienės nuomone, kad viešasis transportas vienas iš Vilniaus veidų, deja, gerokai apleistų. Todėl dabar, kiekvieną kartą važiuodamas troleibusu, prisiminsiu, kad kai kurie vairuotojai dirba nešildomose troleibusų kabinose, kuriose žiemą tebūna 3 laipsniai šilumos. Ir nelauksiu iš jų šypsenos, nes ji sustingusi žiemos šaltyje, kaip ir Vilniaus savivaldybės politikų ir biurokratų sąžinė.

Nelikime abejingi…

Aną vakarą mane iki širdies gelmių sujaudino susitikimas su garbaus amžiaus kaimyne.  Ne, mes susitikome ne laiptinėje, ne kieme. Sutikau ją prie atliekų konteinerio. Ir ji nemetė šiukšlių, bet jose ieškojo maisto…

Besirausiantys konteineriuose vadinamieji „bomžai“ nieko nestebina. Tačiau, kodėl tvarkinga močiutė, gaunanti pensiją, priversta ieškoti kasdieninės duonos šiukšlyne? Ne kartą pamatęs besirausiantį žmogų konteineryje praeidamas duodavau dešimt litų.  Aš jų nesmerkiu, nes kaip sakoma, niekada neišsižadėk lazdos, „terbos“ ir kalėjimo. Tačiau sutikęs savo kaimynę nežinojau, ką daryti.  Norėjau prasmegti skradžiai žemėn. Negalėjau jai pažiūrėti į akis.

Kaip padėti žmogui? Dešimties litų pagalba šiuo atveju ne išeitis. Vieša paslaptis, kokio dydžio mūsų šalyje pensijos. O jei pensininkas gyvena vienas, neturi vaikų, kurie jam galėtų padėti… O mokėti už butą tai reikia, ir valgyti reikia, ir neretam pensininkui vaistus pirkti vėlgi – reikia. Taigi kaip išgyventi iš pensijos?

Ne veltui sakoma, kad sotus alkano neatjaučia. Užstrigęs pensijų klausimas rodo mūsų valstybės požiūrį į teisingumą. Politikų skundai, kad prieš keletą metų 30 procentų padidintos pensijos tapo valstybei per didelė našta ­- tik akių dūmimas. Pensijų sumažinimas – ne išeitis. Santykinai jos gerokai per mažos! Štai palyginkime: kitų metų Socialinio draudimo fondo išlaidos sieks trylika su puse milijardo, iš kurių  pensijoms – 7,641 milijardo litų. Lietuvoje pensininkams mokamas dvigubai mažesnis BVP procentas nei Europos Sąjungos vidurkis. Vidutinės pensijos santykis su vidutiniu atlyginimu taip pat daug mažesnis. Iš konkrečių faktų matyti, kad  socialinio neteisingumo sistema vyrauja ir gyvuoja toliau. Nuolatos atsiranda daug padrikų iniciatyvų, tačiau vyrauja sumaištis.

Kaip Jūs manote, ar mūsų šalis gali nusiristi dar žemiau? Ar Lietuva kada nors pakils iš šito liūno? Šiandien madinga sakyti, „pradėkime nuo savęs“… Valstybė – tai mes, visi Lietuvos piliečiai. Jeigu norime gyventi darnesnėje visuomenėje, turime jaustis vieni už kitus atsakingi ir rūpintis ne tik savimi, bet ir kitais. Tuomet gyvensime geresnėje visuomenėje ir būsime laimingesni. Visos gerumo akcijos, kada žmonės apsipirkinėdami parduotuvėje, raginami paaukoti maisto skurstantiesiems; kada dalinama karšta sriuba ir visa kita panaši pagalba, mano manymu, yra sveikintina. Tačiau ar pagalba visada pasiekia tuos, kuriems jos labiausiai reikia?

Skaudu suvokti, kad atsiranda vis daugiau žmonių, kurie tam, kad pragyventų turi raustis kitų žmonių šiukšlėse. Kas dar visai neseniai buvo bjauru, tas dabar jau tampa labai įprasta ir vienintele išeitimi.  Liūdina faktas, kad dabar šiose gretose atsiranda vis daugiau bedarbių ir pensininkų.

Ką tik prabėgo gražiausios žiemos šventės. Visi sėdėjome prie vaišių stalo. Kai gyvename be didesnių nepriteklių, atrodo, kad ir visi kiti ant stalo padeda baltą duoną ir nieko niekam netrūksta. Tačiau matome, kad šiandienos realybė priverčia kitaip pasižiūrėti. Todėl sutikę prie šiukšlių konteinerių ten besirausiančiousius, neskubėkime jų teisti ar niekinti. Valstybės klaidos, ekonominė recesija, ir daugelis kitų faktorių priverčia kitaip pasverti skurstančio žmogaus gyvenimą. Kaip pasiklosi – taip išmiegosi atvejis ne visada tinka, juk jei žinotum, kurioje vietoje pargriūsi, pagalvėlę pasidėtum.